„Tarnaitės pasaka“ ką tik baigė savo trečiąjį sezoną, kuris, kaip visada, paliko auditoriją savo sėdėsenos pakraštyje. Garsios Margaret Atwood romano adaptacija buvo kartojama iš naujo, bet nė vienas iš jų nebuvo toks efektyvus kaip originalioji „Hulu“ serija. Nors laidos vedėjai naudojasi Atwood'o sumanytais idealais, tačiau šou daro kur kas daugiau, kad atrastų kelią į šiuolaikinės auditorijos širdis.
Tvirto skrandžio ir tvirta mąstysena pasižiūrintiems žiūrovams reikia praeiti iš baisių aplinkybių, kurios supa birželį jos tarnaitės vaidmeniu. Elisabeth Moss pirmauja kaip birželis dar žinomas kaip „Offred“, parodydama auditorijai, ko reikia išgyvenant Gileadą. Likusi nagų kramtymo ritma, atsirandanti iš pasirodymo, yra dėl įmantrių detalių, įspaustų šou kūrėjų. Atsižvelkite į šiuos 10 faktų apie „The Handmaid's Tale“ kūrimą.
10 Margaret Atwood daro „Cameo“
Margaret Atwood „Tarnaitės pasaka“ buvo išleista 1985 m. Tuo metu romano siužetas buvo teisingai tabu ir iškėlė senosios mokyklos vertybes, kurios vėliau atitiko kylančius lygybės klausimus. Vis dėlto ši tema nesutrukdė mokykloms priskirti romaną kaip skaitytą aukštųjų mokyklų studentams. Tai netgi patraukė kino prodiuserių, kurie jį įtraukė į 1990 m. To paties pavadinimo filmą, dėmesį.
Nepaisant to, „Hulu“ serija yra pirmas kartas, kai Atwood iš tikrųjų daro kameę savo kūryboje. Ji pasirodo pirmame bandomojo sezono epizode. Autorius pasirodo kaip teta, kuri grupės šūksnių rato metu sumažina pasiūlymą.
9 Viskas, kas nutinka, remiasi istorija
Atwood didžiuojasi savo romanu tuo, kad dauguma žiaurių aplinkybių yra paremtos tikrojo gyvenimo įvykiais. Patikėkite ar ne, patriarchalinė teokratija yra tik numanomas mokslinės fantastikos kūrinys. Tiesą sakant, autorius griežtai atmeta mokslinės fantastikos žanrą teigdamas, kad „kiekvienas knygos pastatas turi savo atitikmenį tikrovėje“.
Atšiaurios žmogžudystės (pakabinimai, užmėtymas akmenimis ir tt) bei įstatymai, liečiantys Gileado moteris, tiesiogiai kilo iš Atwood tyrimų, atliktų Thomaso Fišerio retų knygų bibliotekoje Toronto universitete. Kitaip tariant, daugelis šių situacijų kyla iš įvykių, kurie užfiksuoti keliose knygose.
8 pasiūlytas iš tikrųjų neturi vardo
„The Handmaid's Tale“ „Hulu“ versijoje klausytojai sužino, kad „Siūlau“ turi tikrąjį vardą. Ji eina iki birželio mėnesio, nors šis vardas „dabar draudžiamas". Vis dėlto knygoje Siūlomas vardas neturi. Jį nurodo tik jos tarnaitės vardas (ty „Siūlyta"). 1990 m. vardas Kate.
„Hulu“ parodoje jai suteiktas birželio vardas, nes būtent taip daugelis skaitytojų jos vardą aiškino kaip pagrįstą Atwood'o raštais. Straipsnyje „New York Times“ Atwood pripažino, kad vardas „nebuvo mano pirminė mintis, bet tinka, todėl skaitytojai kviečiami prie to, jei nori“.
7 Įkvėpimas tarnaitės drabužiams
Tarnaitės uniformos yra absoliučiai pasenusios, be to, jos stebina, ryškiai raudona spalva. „Hulu“ parodoje iš tikrųjų yra keletas skirtingų stiliaus pasirinkimo priežasčių. Spalva ir stilius nupiešti iš Marijos Magdalenos. Marija yra Biblijos veikėja, vaikščiojusi šalia Jėzaus.
Tačiau ji geriau žinoma kaip atgailaujanti prostitutė. Raudona, be abejo, taip pat atspindi kraują. Be to, ryškios spalvos drabužis leidžia lengviau pastebėti bet kurią tarnaitę, bandančią bėgti. Lygiai taip pat „Wive“ kostiumai yra mėlyni kaip simbolinis grynumo ir Mergelės Marijos matas.
6 Josephas Fiennesas atsisakė vienos scenos
Josephas Fiennesas vaidina komandą Waterfordą nerimą keliančiame televizijos seriale. Jam teko įsigyti keletą žalingų scenų, iš kurių intensyviausi yra netipiški savo tarnaitės prievartavimai. Nors Fiennesui nėra keista filmuoti šias žiaurias scenas, jis atsisakė nufilmuoti tą, kuri buvo surašyta scenarijuje. Jame dalyvavo vadas Vaterfordas, prievartavęs savo žmoną.
Tai turėjo įvykti antrame sezone, tačiau Fiennesas teigė, kad būtent tuo momentu Voterfordas neturėjo savo charakterio. Fiennesas parodė laidos vedėjams, kad, nors Voterfordas yra prievartautojas, jis to nedaro spontaniškai ar be priežasties. Kad ir kas kitas, pasak jo, matyt, nugalėjo parodos vedėjus, nes scena buvo nukirpta pagal scenarijų.
5 Kodėl serena pavadina kūdikį Nicole
Kitas įdomus užkulisių faktas yra „Waterford“ kūdikio vardo priežastis. Iškart pagimdžiusi savo pirmąjį Gileado vaiką, birželis kūdikį pavadina Holly savo motina. Tačiau iki antrojo sezono pabaigos, kai ji atiduoda savo kūdikį laisvei, ji reikalauja, kad kūdikis būtų vadinamas Nichole, būtent taip Serena Joy (Waterford) įvardija kūdikį.
Nelabai aišku, kodėl June pakeitė vardą, bet taip gali būti todėl, kad ji įžvelgė ironiją vardu, kurį jai davė Serena. Vardas Nichole yra stulbinančiai panašus į Nicholas, kuris yra kūdikio biologinio tėvo vardas. Matyt, Serena šį vardą jai suteikia kaip pasyvią agresyvią priemonę, norėdama priminti vyrui, kad jis iš tikrųjų nėra kūdikio tėvas.
4 „Gilead“ kilusi iš Biblijos
Kaip ir daugelis Atwoodo romano Velykų kiaušinių, terminas Gilead kildinamas tiesiogiai iš Biblijos. „Gilead“ yra skaistyklos liekanos to, kas kadaise buvo JAV. Atwoodas naują režimą pavadino Biblijos šaltinio pavadinimu „Gileado respublika“. Tai geografinė vieta Biblijoje, susijusi su segregacija ir nemirtingumu. „Hosea“ knygoje sakoma: „Gileade yra tų, kurie dirba teisingai, miestas yra nusidažęs krauju“.
3 Amanda Brugel gilus ryšys su istorija
Amanda Brugel, vaidinanti Ritą „The Handmaid's Tale“ „Hulu“ versijoje, švelniai tariant, yra Atwoodo istorijos gerbėja. Kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje, jai buvo paskirta skaityti „The Handmaid“ pasaką. Jai tuo metu buvo tik penkiolika, tačiau ji ją taip sužavėjo, kad parašė trumpas istorijas. Tada Brugelis kreipėsi į universitetą su romano disertacija ir vėliau gavo visą stipendiją. Visas esė daugiausia buvo skirtas vienam personažui iš Atwood knygos.
Veikėjas buvo Rita.
2 Originalūs veikėjai nebuvo tokie įvairūs
Originaliame „The Handmaid's Tale“ pasakojime bet kuri rasė, išskyrus baltąją, yra siunčiama į Vidurvakarius, o tai iš esmės pašalino iš romano visas ne kaukazietiškas rases. Nors koncepcija atitinka „Gilead“ rasistinę darbotvarkę, televizijos prodiuseriai manė, kad šią sąvoką geriausia pašalinti iš ekrano adaptacijos.
Taip pat knygoje nebuvo aiškiai išreikštų gėjų. Emily aka Ofglen Atwood knygoje neturėjo nei žmonos, nei jokios seksualinės orientacijos. Tačiau autorius dabar džiaugiasi šiais pokyčiais. „Vanity Fair“ ji papasakojo: „Tai labai dabar. Seriale ji, numeris vienas, gėjus ir numeris antras, turėjo žmoną. Galėjote pasakyti, kad 1985 m. Tai neturėjo jokios prasmės. Žmonės taip kalbėjo. Bet jie yra dabar, todėl tai turi prasmę “.
1 sunkiausias rinkinys buvo maisto prekių parduotuvė
Viena pagrindinių šios istorijos atsiribojimų yra ta, kad moterys praranda tinkamumą skaityti ir rašyti. Kai nustatytiems dizaineriams buvo pavesta sukurti Gileado pasaulį, jie turėjo užtikrinti, kad ši taisyklė išliktų darni net fone. Tai reiškė, kad jiems teko sunki užduotis sukurti maisto prekių parduotuvę. Jei atidžiai pažiūrėsite, pastebėsite, kad kiekviena etiketė neigia žodžių vartojimą, o gaminiams identifikuoti naudoja paveikslėlius ir originalias etiketes. Tai užtruko daug varginančių darbų, tačiau tai padeda padaryti Gileado pasaulį realistiškesnį.
Akivaizdu, kad modernaus realaus pasaulio maisto prekių parduotuvės, kurioje smerkianti naujoji sfera yra, derinimas sukėlė grėsmę kai kuriems iš dalyvių, kurie maisto prekių rinkinį pripažino „droviu“.
