Daugelis gerbėjų Ridley Scotto „Blade Runner“ laiko vienu didžiausių kada nors sukurtų mokslinės fantastikos filmų. 1982 m. Kultinė klasika paremta Philipo Dicko originaliu mokslinės fantastikos romanu „Do Androids Dream of Electric Sheep“ ir yra laikoma mąstančiu ir provokuojančiu kino istorijos kūriniu. Siužete daugiausia dėmesio skiriama policijos detektyvui Rickui Deckardui, kuris medžioja sintetinius žmones, žinomus kaip replikantai, futuristiniame pasaulyje, nepasitikinčiame pernelyg žmogiškaisiais androidais. Darbas su humanoidinėmis mašinomis verčia jį susidurti su savo žmogiškumu.
Nuo debiuto 1982 m., „Blade Runner“ buvo išleistas septyniais skirtingais būdais; 1982 m. - „San Diego snaibio pikas“, 1982 m. - JAV teatro pjūvis, 1982 m. - tarptautinis teatro pjūvis, 1982 m. - darbo scenarijaus sumažinimas, 1982 m. JAV transliuojama televizijos versija, Ridley Scotto sankcionuotas režisieriaus pjūvis ir 1992 m. Galutinis jo vizijos įgyvendinimas, „The Final Cut“, išleistas 2007 m. Mes juos čia suskirstėme pagal pasakojimo skirtumus, kurios scenos buvo pridėtos ir atimtos, ir bendrą pasakojimo darną.
7 JAV „BROADCAST VERSION“ (1986 m.)
Šioje CBS transliuotoje versijoje, patobulintoje 114 minučių bėgyje, pašalinti visi nuogybės, nešvankybės ir grafinio smurto pėdsakai. Jei tai skamba šiurkščiai, įsivaizduokite, kad yra ir „CBS Saturday Night Movie Teaser“ su šiek tiek trūkčiojančių šriftų, paaiškinančių jums kiekvieną filmo aspektą, kad jūsų smegenys negalėtų sutvarkyti kino sudėtingumo. Jis įsitikina, kad esate tikras, kad Deckardas tikrai nėra replikantas.
Tekstas, esantis JAV transliacijos versijoje, taip pat skiriasi, ir jį pasakoja kažkas, kas nėra Harisonas Fordas. Jis skirtas dar kartą sumušti auditoriją už galvos tuo atveju, jei jie pasimeta. Niekur nerasite šios versijos, nebent kas nors ją įdėtų, bet kodėl gi ji turėtų?
6 „SAN DIEGO SNEAK PEAK VERSION“ (1982 m.)
Šių dienų „vienaragis“, kurį randa „Blade Runner“, „San Diego Sneak“ viršūnė iš esmės sutampa su JAV teatrališkuoju filmo išleidimu 1982 m., Prie jo pridedamos premijavimo scenos. Tai reiškia, kad jis turi studijos mandatą. Be to, pradžioje sukūrė Harrisonas Fordas, taip pat „laiminga pabaiga“, rodanti, kaip Deckardas ir Rachaelis Replicantas važiuoja į saulėlydį.
Kadangi San Diego versija buvo parodyta tik vieną kartą specialiame peržiūros renginyje, turinčiame griežtą apsaugą, panašu, kad niekada negalėsime pamatyti šios iš tikrųjų išleistos, todėl nėra galimybės garantuoti, kad ji yra lygi. Mes žinome, kad trijose papildomose scenose buvo įžanga į Roy Batty „VidPhon“ kabinoje, Deckardas perkrovė savo ginklą po to, kai Batty sugebėjo susilaužyti pirštus, ir papildoma filmuota medžiaga Deckardo ir Rachaelio „važiavimui į saulėlydį“.
5 JAV TEATRINIS LEIDIMAS (1982 m.)
Ironiška, kad tikrasis šio filmo pasirodymas daugumos „Blade Runner“ gerbėjų nelaiko geresniu, tačiau prasminga, kai manote, kad tai versija, kurią režisierius Ridley Scottas pagavo labiausiai. Jis karštai atmetė tai kaip savo meninės vizijos išdavystę. Kai Scottas filmavimo metu dvigubai viršijo savo biudžetą, jo atsivežti prodiuseriai gavo didesnę įtaką ir jie norėjo, kad filmas pasirodytų.
Nebuvo dviprasmybių, kodėl Deckardas gali būti ne žmogus, o Harrisono Fordo balsą sukeliantis balsas buvo pridėtas, nes prodiuseriai manė, kad filmo pasakojimas per daug klaidinantis auditorijai po bandomųjų ekranizacijų. Taip pat pridedami nepanaudoti filmai iš „The Shining“, kai Deckardas ir Rachaelis palieka Los Andželą, kad galėtų pradėti savo naują gyvenimą kalnuose, nes auditorija norėjo „laimingos pabaigos“.
4 TARPTAUTINIS TEATRINIS IŠLEIDIMAS (1982 m.)
Tarptautinis teatro „Blade Runner“ leidimas, beveik identiškas JAV teatro laidai, jis yra tiesiog žiauresnis ir nerimą keliantis., Kuris suteikia jam R reitingą. Jame yra tas pats Harrisono Fordo pasakojimas apie balsą ir ta pati „laiminga pabaiga“, kuris buvo priverstas naudoti JAV teatrinę versiją, tačiau jame yra grafinių scenų, kurios tam tikra prasme daro siužetą patrauklesnį ir labiau rizikuojantį.
Ši versija iš tikrųjų buvo išleista VHS JAV kaip „Kriterijų kolekcijos“ dalis devintojo dešimtmečio pradžioje, kaip specialiojo „10-mečio leidimo“ dalis, ir ją HBO buvo galima pamatyti dar 2015 m. prodiuserių manymu, pernelyg šokiruojanti JAV auditoriją, ji pavertė „The Final Cut“ versiją, o pats baisiausias iš jų buvo tas, kur Roy Batty pasiduoda stigmatams.
3 DARBO SPAUSDINYS (1982 m.)
Darbinio filmo versija buvo parodyta prieš filmo pasirodymą specialiuose demonstracijose Denveryje ir Dalase 1982 m., O 1992 m. Ji buvo išleista kaip vienintelis „režisieriaus pjūvis“ be Ridley Scotto leidimo. 1982 m. Auditorijos buvo suklaidintos, jos atrodė vertinamos 1990 m., Kai filmas vėl buvo parodytas, įkvėpdamas studijas patvirtinti naują filmo išleidimą.
Šioje versijoje nėra Harrisono Fordo pasakojimo, taip pat įžangos, paaiškinančios Replikantų užuomazgas, ir ji apibūdina juos kaip „sintetinį žmogų, pasižymintį parafizinėmis galimybėmis, turintį odos / kūno kultūrą“. Nėra tokios „vienaragio svajonių sekos“, kaip yra Ridley Scotto patvirtintame režisieriaus pjūvyje, Deckardas pateikia savo pasakojimą, stebėdamas, kaip miršta Batty, o Deckardas ir Rachaelis neišvažiuoja į saulėlydį.
2 DIREKTORIAUS Pjaustymas (1992 m.)
Šis 1992 m. Išleistas filmas patvirtintas Ridley Scotto, nors jis pats neprižiūrėjo montažo. Tai jis perdavė kino konservatoriui Michaelui Arickui, kuris dirbo su Scotto užrašais ir 1982 m. Filmo 70 mm atspaudu. Tai buvo kuo artimesnė Scotto vizijai, kokia buvo įmanoma tuo metu, ir ji derino darbo atspaudo versijos elementus su JAV teatrinės versijos elementais.
Nors malonu praleisti Harrisono Fordo priverstinį pasakojimą, Scottas pasirinko įtraukti liūdnai pagarsėjusią seką, kai Deckardas užmiega prie fortepijono ir svajoja apie vienaragį, bėgantį per mišką, suponuodamas, kad jis iš tikrųjų yra replikantas, ir padaro filmą daugiau apie jo tapatybės kvestionavimą, o ne apie detektyvo pasakojimą. Tai versija, kai Gaffas palieka jam origamio vienaragį pabaigoje, teigdamas, kad Deckardo svajonės jam žinomos, todėl jo prisiminimai tampa dirbtiniai, kaip ir Rachaelio. Taip pat suredaguota „laiminga pabaiga“ su juo ir Rachaeliu.
1 GALUTINIS Pjaustymas (2007 m.)
Galiausiai 2007 m. Ridley Scottas išleido „The Final Cut“ - savo mokslinės fantastikos šedevro pavadinimo versiją 25 metų jubiliejaus proga. Tai geriausiai atrodanti filmo versija, kurią keletu būdų sustiprina modernūs specialieji efektai ir pašalinus nereikalingą netvarką bendram pasakojimui. Tai versija, kurią šiandien žiūri dauguma gerbėjų, ir dėl rimtos priežasties; tai Scotto filmas toks, kokį jis visada norėjo.
Harrisono Fordo pasakojimo nebėra ir taip pat klišės „laiminga pabaiga“, tačiau Deckardo vienaragio svajonių seka išlaikoma, netgi padaryta šiek tiek ilgesnė. Jame taip pat yra žiauriau žiaurių scenų iš tarptautinio pjūvio, įskaitant Batty, kuri pati sau stigmatiuoja, ir joje yra graži visiškai atkurta Vangelio partitūros versija. Nesvarbu, ar jūs tikite, kad „Deckard“ yra replikantas, ar ne, negalima paneigti, kad ši versija yra apgalvotas šedevras.
