Anime / manga cyberpunk franšizės „ Ghost in the Shell “ tiesioginio veiksmo filmo versija atsirado labai seniai, tačiau dabar „Paramount Pictures“ gaminamoji versija iki šiol kaupė spaudą dėl priežasties, kurios, be abejo, studija norėjo. visiškai skirtingi. Užuot švęsdavę naują populiariojo serialo įsikūnijimą, gerbėjai prastai reagavo į pirmąjį Scarlet Johansson įvaizdį, atliekantį pagrindinį vaidmenį kaip kiborgo policininkė „Major“ - vaidmenį, kuris tradiciškai vaizduojamas kaip japonų kilmės moteris.
Liejimas buvo patvirtintas kurį laiką, tačiau debiutas vis tiek (vaizduojantis Johanssoną trumpaisiais juodais plaukais) palietė naują audrą dėl Holivudo filmuose vykstančio „baltaodžių“. Dabar prie diskusijos prisijungė originalios „manga“ (japonų komiksų knygos) leidėjas, kuris pasisakė už Johanssono kastingą.
Nors „Ghost of the Shell“ kūrėjas Masamune Shirow dar neturi būti išgirstas šiuo klausimu, teises į serialą ir jo veikėjus kontroliuoja jų leidėjas Kodansha. Kalbėdamas su THR šiuo klausimu, Kodansha tarptautinio verslo direktorius Sam Yoshiba taip apibūdino korporacijos poziciją:
"Žvelgdamas į ligšiolinę karjerą, manau, kad Scarlett Johansson yra gerai nusiteikusi. Ji jaučiasi kibernetiniame punkte. Ir mes niekada neįsivaizdavome, kad pirmiausia tai bus japonų aktorė."
"Tai yra galimybė japonų nuosavybę pamatyti visame pasaulyje."
„Kodansha“ nesiūlė jokių komentarų apie nerimą keliantį pranešimą, kuris nusileido po „Ghost“ vaizdo įrašo „Shell“ paviešinimo, teigdamas, kad studija atliko pažangius specialiuosius FX testus, skirtus filmo baltųjų aktorių ypatybėms paversti, kad jie taptų atrodo japoniškai (naudojant moderniausią kompiuterinę grafiką). Nors studija teigia, kad ši technologija nenaudojama realiame filme ir buvo skirta naudoti tik fono veikėjams (ne Johanssonui), ataskaitoje cituojami neįvardyti šaltiniai, teigiantys, kad pagrindinis studijos tikslas iš tikrųjų buvo Johanssoną paversti japoniškai atrodanti moteris po gamybos - ir kad testai buvo atlikti be aktorės žinios.
Vykstantys nesutarimai kyla tada, kai sunkumai versti kultūrai būdingus kūrinius, tokius kaip „Ghost In The Shell“, tarptautinei auditorijai ir toliau kelia problemų daugybei franšizių. Originalioje THR istorijoje pabrėžiama, kad kai kurie japonų gerbėjai mano, kad klausimas nėra panašus į anime personažų, parašytų kaip vakariečiai, su japonų aktoriais pertvarkymą (įprastas įvykis vis dar daugiausia monokultūrinėje Japonijoje), o „baltaodžių“ Vakarų žiniasklaidoje klausimas. ypač išlieka labai aktuali. Tik dienomis anksčiau panaši diskusija kilo dėl britų aktorės Tilda Swinton, vaizduojančio „Marvel Comics“ personažą „Senovės žmogus“ - tradiciškai pagyvenusį Azijos vyrą - „Doctor Strange“; nors verta paminėti, kad tokiu atveju labai buvo siūloma apsispręsti vengti pasenusių kultūrinių stereotipų apie Azijos mistiką.
Tai nėra pirmas kartas, kai diskusija sukėlė anime adaptaciją - terpę, kuri diskusijoms suteikia papildomo sunkumo, panaudojant personažų dizainus, kuriuos daugelis gerbėjų ne iš Japonijos iš pradžių klaidino Vakarų programai. 2009 m. Gyvo garso veiksmo filmas „Dragonball Evolution“ sukėlė piktas diskusijas tarp gerbėjų, baltuoju aktoriumi Justinu Chatwinu tapdamas Goku, kuris tradiciškai buvo vaizduojamas kaip japonas (arba, tiksliau sakant, japonams atrodantis kosmoso ateivis) originalioje mangų ir anime serijoje. Tas filmas, mažo biudžeto „Fox“ pasiūlymas su žymiai mažiau studijinės kilmės ir rinkodaros raumenų, nei numatyta „Ghost In The Shell“, galiausiai buvo didžiausia nesėkmė kasoje.
